Popieþius PRANCIŠKUS

Þinia 2015-øjø metø Pasaulinës misijø dienos proga

[2015 m. spalio 18 d.]

Brangûs broliai ir seserys!

2015-øjø metø Pasaulinë misijø diena minima paðvæstajam gyvenimui skirtais metais, suteikianèiais paskatà maldai ir apmàstymams. Juk jei kiekvienas pakrikðtytasis paðauktas liudyti Vieðpatá Jëzø skelbdamas dovanai gautà tikëjimà, tai ðitai juo labiau galioja paðvæstiesiems asmenis, nes paðvæstàjá gyvenimà ir misijà sieja labai artimas ryðys. Sekimas Jëzumi, davæs pradþià paðvæstajam gyvenimui Baþnyèioje, yra atsakas á paðaukimà imti kryþiø ir eiti paskui Já, sekti Jo atsidavimu Tëvui, Jo tarnavimu bei meile, atiduoti savo gyvybæ, kad jà vël atrastum. O kadangi visas Kristaus gyvenimas yra misionierinis, Juo artimiau sekantys vyrai ir moterys irgi turi iðsiskirti ðia savybe.

Misionieriðkumo matmuo, neatsiejamas nuo Baþnyèios prigimties, taip pat esmingai bûdingas kiekvienai paðvæstojo gyvenimo formai ir negali bûti apleistas, antraip atsirastø tuðtuma, iðkreipianti charizmà. Misija nëra prozelitizmas ar vien strategija; misija yra tikëjimo „gramatikos“ dalis, bûtina klausanèiajam Dvasios balso, kuþdanèio: „ateik“ ir „eik“. Tas, kuris seka Kristumi, turi tapti misionieriumi, nes þino, kad „Jëzus eina kartu su juo, kalba kartu su juo, kvëpuoja, dirba kartu su juo. Jauèia, kad gyvas Jëzus yra su juo visoje misionieriðkoje veikloje“ (Apaðt. parag. Evangelii gaudium, 266).

Misija yra aistra Jëzui Kristui ir sykiu aistra þmonëms. Melsdamiesi prieðais nukryþiuotà Jëzø, paþástame jo mus sukilninanèios ir palaikanèios meilës didumà ir sykiu tai, kad ta meilë, trykðtanti ið jo perdurtos ðirdies, apima visà Dievo tautà ir visà þmonijà; ir kaip tik tada taip pat pajuntame, jog jis nori mumis pasinaudoti, kad taptø vis artimesnis savo mylimai tautai (plg. ten pat, 268) ir visiems, kurie jo nuoðirdþiai ieðko. Jëzaus ásakyme: „Eikite!“ glûdi vis nauji Baþnyèios evangelizacinës misijos scenarijai ir iððûkiai. Baþnyèioje visi paðaukti skelbti Evangelijà liudydami gyvenimu, o paðvæstieji ypatingu bûdu yra pakviesti klausytis Dvasios balso, raginanèio eiti á didþiuosius misijos pakraðèius, pas tautas, kuriø dar nepasiekë Evangelija.

Susirinkimo dekreto Ad gentes penkiasdeðimtosios metinës kvieèia mus ið naujo perskaityti ir apmàstyti ðá dokumentà, suteikusá paðvæstojo gyvenimo institutams stiprø impulsà misionieriauti. Kontempliatyviosiose bendruomenëse ið naujo suspindo ðventosios Kûdikëlio Jëzaus Teresës, misijø globëjos, asmenybë; ji iðkalbingai liudija ir ákvepia màstyti apie kontempliatyvaus gyvenimo ir misijos artimà ryðá. Vatikano II Susirinkimo impulsas misionieriauti lëmë daugelio veiklaus gyvenimo vienuoliðkøjø bendruomeniø nepaprastà atsivërimà misijai ad gentes, daþnai lydimà tokio atsivërimo broliams bei seserims ið evangelizuojant sutiktø kraðtø ir kultûrø, jog ðiandien galima kalbëti apie paplitusá paðvæstojo gyvenimo tarpkultûriðkumà. Todël neatidëliotinai bûtina ið naujo patvirtinti, kad misijos idealo ðerdis yra Jëzus Kristus ir kad tas idealas reikalauja visiðkai save atiduoti Evangelijos skelbimui. Èia negali bûti kompromiso: tie, kurie Dievo malone misijà prisiima, paðaukti misija gyventi. Skelbti Kristø ávairiausiuose pasaulio pakraðèiuose tokiam asmeniui tampa gyvenimo sekant Juo bûdu ir atlygiu uþ gausybæ vargø bei nepritekliø. Bet kuri tendencija nuo to paðaukimo nukrypti, kad ir kokie kilnûs pastoracinio, baþnytinio ar humanitarinio pobûdþio motyvai tai lydëtø, nedera su Vieðpaties asmeniniu paðaukimu tarnauti Evangelijai. Misijø institutuose ugdytojai paðaukti ir aiðkiai bei sàþiningai parodyti ðià gyvenimo bei veiklos perspektyvà, ir autoritetingai atpaþinti autentiðkus paðaukimus misionieriauti. Taèiau pirmiausia kreipiuosi á jaunuolius, dar gebanèius dràsiai liudyti ir dosniai ásipareigoti bei plaukti prieð srovæ: nepraraskite svajonës apie tikràjà misijà, apie visà save dovanoti reikalaujantá sekimà Jëzumi. Savo sàþinës gelmëje paklauskite savæs, kas yra apsisprendimo rinktis misionieriná vienuoliðkàjá gyvenimà pagrindas, ir pamatuokite savo pasirengimà priimti tai, kas tai ið tikrøjø yra, – meilës dovana tarnauti skelbiant Evangelijà. Atsiminkite, kad Evangelija bûtina skelbti ne tik tiems, kurie jos dar nëra girdëjæ, bet pirmiausia tiems, kurie jau myli Mokytojà.

Šiandien misijai iðkilæs iððûkis gerbti visø tautø poreiká pradëti nuo savø ðaknø ir iðlaikyti atitinkamos kultûros vertybes. Galvoje turima bûtinybë paþinti ir gerbti kitas tradicijas, filosofines sistemas ir pripaþinti kiekvienos tautos bei kultûros teisæ, padedant jø tradicijoms, artintis prie Dievo slëpinio supratimo ir priimti Jëzaus Evangelijà, kuri apðvieèia ir galingai perkeièianèia tas kultûras.

Tokios sudëtingos dinamikos akivaizdoje paklauskime: „Kas yra pirmutiniai Evangelijos skelbimo adresatai?“ Atsakymas yra aiðkus ir atrandamas paèioje Evangelijoje: vargðai, maþutëliai ir silpnieji, tie, kurie niekinami ir uþmirðti, tie, kurie neturi kuo atsilyginti (plg. Lk 14, 13–14). Evangelizacija, skirta pirmiausia jiems, yra Karalystës, kurià atneðti atëjo Jëzus, þenklas: „Mûsø tikëjimà ir vargðus sieja neiðardomas ryðys. Niekada nepalikime jø vienø“ (Apaðt. parag. Evangelii gaudium, 48). Šitai pirmiausia turëtø bûti aiðku þmonëms, kurie renkasi misionieriná vienuoliðkàjá gyvenimà: neturto áþadu jie apsisprendþia sekti Kristumi ne ideologiðkai, bet, kaip ir Jis, tapatindamiesi su vargðais, gyvendami, kaip jie, nesaugioje kasdienybëje ir atsisakydami bet kokios valdþios, kad paskutiniesiems taptø broliais ir seserimis, liudydami jiems Evangelijos dþiaugsmà ir Dievo meilæ.

Kad gyventø krikðèioniðkuoju liudijimu ir bûtø Tëvo meilës þenklu tarp maþøjø ir vargðø, paðvæstieji asmenys paðaukti skatinti tikinèius pasaulieèius dalyvauti misijoje. Jau Vatikano II Susirinkimas yra pareiðkæs: „Pasaulieèiai bendradarbiauja su Baþnyèia evangelizacijoje ir nelyginant liudytojai bei gyvi árankiai dalyvauja jos iðganomojoje misijoje“ (Ad gentes, 41). Paðvæstiesiems misionieriams bûtina vis dràsiau atsiverti tiems, kurie nusiteikæ su jais bendradarbiauti – net jei jie tai daryti galëtø ribotà laikà ir norëtø ágyti misionieriavimo patirties. Jie yra broliai ir seserys, trokðtantys dalytis jiems per krikðtà suteiktu paðaukimu misionieriauti. Misijø namai ir struktûros yra natûralios vietos juos priimti ir þmogiðkai, dvasiðkai bei apaðtaliðkai palaikyti.

Baþnyèios misijø institucijos ir draugijos yra iki galo atsidavusios tarnauti tiems, kurie Evangelijos dar nepaþásta. Kad veiksmingai vykdytø ðià uþduotá, joms reikia paðvæstøjø asmenø charizmø bei ásipareigojimo misionieriauti, bet paðvæstiesiems asmenims irgi reikia tarnavimo struktûros, Romos vyskupo pastangø koinonia garantuoti, kad bendradarbiavimas ir sinergija bûtø neatsiejama misionieriðkojo liudijimo dalis. Mokiniø vienybæ Jëzus padarë sàlyga, kad pasaulis átikëtø (plg. Jn 17, 21). Tokia konvergencija nëra teisinis organizacinis pavaldumas instituciniams organams ar Dvasios kûrybiðkumo marinimas, bet ja siekiama padaryti Evangelijos þinià veiksmingesnæ ir skatinti tikslø, kurie irgi yra Dvasios vaisius, vienybæ.

Petro ápëdinio misijø draugijai bûdingas visuotinis apaðtaliðkasis horizontas. Todël jai irgi reikia gausybës paðvæstojo gyvenimo charizmø, kad galëtø leistis á plaèius evangelizacijos horizontus ir laiduoti savo tinkamà buvimà pakraðèiuose ir jau pasiektose teritorijose.

Brangûs broliai ir seserys, misionieriaus aistra yra Evangelija. Šventasis Paulius yra pasakæs: „Vargas man, jei neskelbèiau Evangelijos“ (1 Kor 9, 16). Evangelija yra dþiaugsmo, iðlaisvinimo ir iðganymo versmë kiekvienam þmogui. Baþnyèia þino ðià dovanà, todël nenuilstamai ir nepaliaujamai skelbia tai, „kas buvo nuo pradþios, kà girdëjome ir savo akimis regëjome“ (1 Jn 1, 1). Þodþio tarnø – vyskupø, kunigø, vienuoliø ir pasaulieèiø – misija yra visus be iðimties vesti á asmeniná susitikimà su Kristumi. Baþnyèios misionieriðkosios veiklos milþiniðkame lauke kiekvienas pakrikðtytasis paðauktas pagal savo asmeninæ situacijà kuo geriau vykdyti savo pareigà. Paðvæstieji ir paðvæstosios á ðá visuotiná paðaukimà gali dosniai atsiliepti intensyviu maldos ir vienijimosi su Vieðpaèiu bei Jo atperkamàja auka gyvenimu.

Marijai, Baþnyèios Motinai ir misionieriðkumo pavyzdþiui, patikiu visus, kurie ad gentes ir savoje teritorijoje bet kuriame gyvenimo bûvyje prisideda prie Evangelijos skelbimo, ir visiems teikiu apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2015 m. geguþës 24 d., Sekminiø iðkilmë

PRANCIŠKUS